Daugelis labiausiai ištirtų botaninės mitybos junginių, nuo kurkuminoidų iki vitanolidų, turi bendrą ribotumą: organizmui sunku juos efektyviai pasisavinti žalią formą. Fermentacija, viena seniausių žmonėms žinomų maisto perdirbimo technologijų, yra vis dažniau iš naujo nagrinėjama mitybos mokslų kaip būdas spręsti šią problemą. Šiame straipsnyje nagrinėjama, kaip fermentacija keičia botaninius junginius molekuliniu lygmeniu, kokie tyrimai paskelbti apie jos poveikį biologiniam prieinamumui ir bioaktyvumui ir kaip „NaturMed Scientific“ taiko šį procesą per savo „Fermiva“ platformą.
Taip pat skaitykite: Pieno erškėčio nauda kepenims ir cukraus kiekiui kraujyje
Kodėl biologinis prieinamumas yra neapdorotų botaninių produktų problema
Biologinis prieinamumas reiškia junginio dalį, kuri absorbuojama į kraują ir gali veikti organizme po suvartojimo. Daugelis vertingų augalinių junginių, ypač polifenoliai, natūraliai yra susijungę sudėtingose augalinėse matricose tokiomis formomis kaip taninai, antocianinai ir glikozidai. Šias dideles, susijungusias struktūras žmogaus virškinimo sistemai sunku efektyviai suskaidyti. 2023 m. žurnale „ Foods“ paskelbtoje apžvalgoje teigiama, kad nepakeistos formos tik apie 5–10 % maistinių polifenolių yra absorbuojami į organizmą, o likusi dalis patenka į gaubtinę žarną (Yang ir kt., 2023).
Kas nutinka botaniniams produktams fermentacijos metu

Fermentacijos metu augalinei medžiagai metabolizuoti kontroliuojamą laikotarpį naudojami mikroorganizmai, dažniausiai pieno rūgšties bakterijos, mielės ir atrinktos grybelių padermės. Mikrobiniai fermentai, tokie kaip tanazės, esterazės ir glikozidazės, skaido didesnius, surištus junginius augalo matricoje į mažesnes, lengviau absorbuojamas formas (Yang ir kt., 2023). Ši biotransformacija siejama su keliais išmatuojamais, tyrimais dokumentuotais pokyčiais:
- Padidėjęs laisvojo fenolio kiekis. Ankštinių augalų daiguose, fermentuotuose pieno rūgšties bakterijomis, po fermentacijos izoflavono kiekis padidėjo maždaug penkis kartus – nuo 1.1 g iki 5.5 g 100 g sausosios masės (Yang ir kt., 2023).
- Didesnis bendras fenolių ir antioksidantų kiekis. Vieno savaimiškai fermentuotų juodųjų ožragių tyrimo metu bendras fenolių kiekis padidėjo maždaug 43 % po 60 fermentacijos dienų, kartu padidėjus laisvųjų radikalų gaudymo aktyvumui (Yang ir kt., 2023). Atskirame fermentuotų šaltalankių lapų tyrime pranešta, kad po grybelinės fermentacijos bendras fenolių kiekis padidėjo maždaug 79 % – nuo maždaug 56 mg iki 100 mg galio rūgšties ekvivalento grame (Yang ir kt., 2023).
- Unikalių bioaktyviųjų junginių susidarymas. Be polifenolių, fermentacija taip pat siejama su papildomų bioaktyviųjų metabolitų, kurių nėra nefermentuotoje medžiagoje, susidarymu, o tai dar labiau paįvairina gatavo ingrediento funkcinį profilį (Khayatan ir kt., 2024).
Šie skaičiai gauti iš tyrimų, atliktų su konkrečiais fermentuotais maisto produktais ir substratais; pokyčio dydis labai skiriasi priklausomai nuo žaliavos, naudojamos mikrobų padermės ir taikomų fermentacijos sąlygų.
Taip pat skaitykite: Kurkuminas: jo poveikio žmonių sveikatai apžvalga
Fermentacija ir priešuždegiminis aktyvumas

Kartu su polifenolių sudėties pokyčiais, fermentacija buvo siejama su padidėjusiomis priešuždegiminėmis ir imunomoduliacinėmis savybėmis augalinės kilmės maisto produktuose (Shahbazi ir kt., 2021). Tai siejama su keliais sąveikaujančiais veiksniais:
- Antioksidantų generavimas. Fermentacijos metu susidarantys antioksidaciniai junginiai neutralizuoja laisvuosius radikalus, reguliuoja antioksidacinių fermentų aktyvumą ir mažina oksidacinį stresą, prisidėdami prie fermentuotų augalinių maisto produktų priešuždegiminio profilio (Shahbazi ir kt., 2021).
- Pieno rūgšties bakterijų aktyvumas. Šie mikroorganizmai palaiko sveiką žarnyno mikrobiotos sudėtį ir prisideda prie vietinės bei sisteminės imuninės sistemos funkcijos. Pavyzdžiui, pranešama, kad kimči po fermentacijos išlaiko apie 10⁸–10⁹ kolonijas sudarančių pieno rūgšties bakterijų vienetų viename grame (Shahbazi ir kt., 2021).
- Dokumentuotas poveikis konkretiems maisto produktams. Toje pačioje apžvalgoje cituotuose tyrimuose su gyvūnais fermentuotų mėlynių preparatai sumažino tokių žymenų kaip azoto oksido ir TNF-α išsiskyrimą stimuliuojamose imuninėse ląstelėse, o fermentuoti sojų produktai sumažino uždegiminių citokinų signalizaciją modeliuose, kuriuose buvo maitinamasi daug riebalų (Shahbazi ir kt., 2021).
Taip pat skaitykite: Cinamonas: nauda sveikatai ir šalutinis poveikis
Fermentacija, metaboliniai žymenys ir sumažėjęs toksiškumas

Platesni fermentuotų botaninių vaistų tyrimai nagrinėjo jų poveikį, apimantį antidiabetines, lipidų kiekį mažinančias ir detoksikuojančias savybes (Luo ir kt., 2024). Svarbiausi rezultatai:
- Patobulinti gliukozės ir lipidų žymekliai. Didelio riebalų kiekio dietoje žiurkių modeliuose fermentuoti ženšenio preparatai buvo susiję su statistiškai reikšmingu adipocitų dydžio (p < 0.01) ir pilvo riebalų sluoksnio svorio (p < 0.05) sumažėjimu, kartu su sumažėjusiu MTL cholesterolio ir trigliceridų kiekiu bei padidėjusiu DTL cholesterolio kiekiu (Luo ir kt., 2024).
- Sumažintas toksiškumas. Fermentacija siejama su sumažėjusiu toksiniu šalutiniu poveikiu tam tikruose botaniniuose preparatuose ir padidėjusiu farmakologiniu aktyvumu (Luo ir kt., 2024).
- Bendras pagrindinis mechanizmas. Šis poveikis priskiriamas tam pačiam pagrindiniam procesui, aprašytam aukščiau: žalios augalinės medžiagos mikrobinei transformacijai į bioaktyvesnius, lengviau absorbuojamus junginius (Luo ir kt., 2024).
Kaip ir aukščiau pateikti biologinio prieinamumo duomenys, šie duomenys gauti iš konkrečių ikiklinikinių modelių ir konkrečių botaninių substratų, todėl neturėtų būti laikomi garantuotais rezultatais, gautais naudojant bet kurį fermentuotą ingredientą.
„Fermiva“: „NaturMed Scientific“ fermentuota botaninė platforma

„NaturMed Scientific“ šį mokslą taiko per „Fermiva“ – mūsų specializuotą fermentuotų botaninių ingredientų platformą. Kiekvienas „Fermiva“ ingredientas yra kontroliuojamo proceso metu: žaliava susmulkinama, fermentuojama nustatytomis temperatūros ir laiko sąlygomis, pasterizuojama, filtruojama, džiovinama ir prieš pakuojant sumalama iki vienodo dalelių dydžio. Šis procesas taikomas augančiame produktų portfelyje, į kurį įeina fermentuota ciberžolė, ašvaganda, imbieras, burokėliai, papaja ir kt. Kiekvieno iš šių botaninių ingredientų fermentavimo mechanizmai aprašyti aukščiau:
- Fermentuota ciberžolė yra susijęs su didesniu kurkuminoidų ir fenolio junginių kiekiu, palyginti su nefermentuota ciberžole.
- Fermentuota ašvaganda yra pozicionuojamas siekiant padidėjusio adaptogeninio ir priešuždegiminio aktyvumo, kas atitinka platesnius fermentacijos ir priešuždegiminių savybių įrodymus.
- Fermentuotas imbieras yra susijęs su padidėjusiu antioksidantų kiekiu ir geresne absorbcija.
- Fermentuoti burokėliai yra skirtas pagerinti biologinį prieinamumą ir funkcines savybes.
- Fermentuota papaja yra susijęs su padidėjusiu antioksidantų kiekiu ir imunomoduliaciniu aktyvumu.
Visame asortimente tikslas yra nuoseklus: naudoti kontroliuojamą fermentacijos procesą, siekiant padidinti gerai žinomų botaninių žaliavų biologinį prieinamumą ir funkcinį potencialą, jas naudojant maisto papilduose, funkciniuose maisto produktuose, sportinėje mityboje ir kosmetikos reikmėms.
Pastaba: Šiame straipsnyje aptarti ingredientai yra maisto papildų ingredientai, o ne licencijuoti vaistiniai preparatai, ir nėra skirti diagnozuoti, gydyti, išgydyti ar užkirsti kelią kokioms nors ligoms. Vartotojams, turintiems sveikatos sutrikimų arba vartojantiems vaistus, prieš vartojimą patariama pasikonsultuoti su kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu.
Nuorodos
Khayatan, D., Nouri, K., Momtaz, S., Roufogalis, BD, Alidadi, M., Jamialahmadi, T., Abdolghaffari, AH ir Sahebkar, A. (2024) „Augalinės kilmės fermentuoti produktai: įdomi koncepcija žmonių sveikatai“, „ Dabartiniai mitybos pokyčiai “ , 8(5), straipsnis 102162. Prieinama adresu: https://doi.org/10.1016/j.cdnut.2024.102162
Luo, X., Dong, M., Liu, J., Guo, N., Li, J., Shi, Y. ir Yang, Y. (2024) „Fermentacija: farmakologinio poveikio gerinimas ir botaninių vaistų taikymas“, „ Frontiers in Pharmacology“ , 15, straipsnis 1430238. Prieinama adresu: https://doi.org/10.3389/fphar.2024.1430238
Shahbazi, R., Sharifzad, F., Bagheri, R., Alsadi, N., Yasavoli-Sharahi, H. ir Matar, C. (2021) „Fermentuotų augalinių maisto produktų priešuždegiminės ir imunomoduliacinės savybės“, Nutrients , 13(5), 1516 straipsnis. Prieinama adresu: https://doi.org/10.3390/nu13051516
Yang, F., Chen, C., Ni, D., Yang, Y., Tian, J., Li, Y., Chen, S., Ye, X. ir Wang, L. (2023) „Fermentacijos poveikis bioaktyvumui ir polifenolių turinčiuose maisto produktuose esančių polifenolių sudėčiai: apžvalga“, Foods , 12(17), 3315 straipsnis. Prieinama adresu: https://doi.org/10.3390/foods12173315
Atsakomybės apribojimas: Šio teiginio neįvertino EFSA, KFDA ar FDA. Šis produktas nėra skirtas diagnozuoti, gydyti ar užkirsti kelią kokioms nors ligoms. Nors pateikta informacija pagrįsta patikimais šaltiniais, mes neteikiame jokių konkrečių teiginių ar garantijų. Svarbu pasikonsultuoti su savo sveikatos priežiūros specialistu, kad gautumėte asmeninių patarimų ir nurodymų, susijusių su jūsų sveikata.



